Морфологические и синтаксические свойства [ править ]
Основа инфекта: dilapidā-
Praesens
Indicatīvus
Coniunctīvus
Imperatīvus
Act.
Pass.
Act.
Pass.
Act.
Pass.
Sing.
1 p.
dilapidō
dilapidor
dilapidem
dilapider
—
—
2 p.
dilapidas
dilapidāris
dilapides
dilapidēris
dilapidā
dilapidare
3 p.
dilapidat
dilapidātur
dilapidet
dilapidētur
—
—
Plur.
1 p.
dilapidāmus
dilapidāmur
dilapidēmus
dilapidēmur
—
—
2 p.
dilapidātis
dilapidāmini
dilapidētis
dilapidēmini
dilapidāte
dilapidamini
3 p.
dilapidant
dilapidantur
dilapident
dilapidentur
—
—
Imperfectum
Indicatīvus
Coniunctīvus
Act.
Pass.
Act.
Pass.
Sing.
1 p.
dilapidābam
dilapidābar
dilapidārem
dilapidārer
2 p.
dilapidābas
dilapidabāris
dilapidāres
dilapidarēris
3 p.
dilapidābat
dilapidabātur
dilapidāret
dilapidarētur
Plur.
1 p.
dilapidabāmus
dilapidabāmur
dilapidarēmus
dilapidarēmur
2 p.
dilapidabātis
dilapidabamini
dilapidarētis
dilapidarēmini
3 p.
dilapidābant
dilapidabantur
dilapidarent
dilapidarentur
Futūrum I
Indicatīvus
Imperatīvus
Act.
Pass.
Act.
Sing.
1 p.
dilapidābo
dilapidabor
—
2 p.
dilapidābis
dilapidaberis
dilapidāto
3 p.
dilapidābit
dilapidabitur
dilapidāto
Plur.
1 p.
dilapidabimus
dilapidabimur
—
2 p.
dilapidabitis
dilapidabimini
dilapidatōte
3 p.
dilapidabuntur
dilapidanto
Infīnitivus praesentis actīvi
dilapidāre
Infīnitivus praesentis passīvi
dilapidāri
Participium praesentis actīvi
dilapidāns
Gerundium
dilapidandī
Gerundivum
dilapidandus, -a, -um
Основа перфекта: dilapidāv-
Perfectum
Plusquamperfectum
Futūrum II
Indicatīvus
Coniunctīvus
Indicatīvus
Coniunctīvus
Indicatīvus
Act.
Act.
Act.
Act.
Act.
Sg.
1 p.
dilapidāvī
dilapidāverim
dilapidāveram
dilapidāvissem
dilapidāverō
2 p.
dilapidāvisti
dilapidāveris
dilapidāveras
dilapidāvisses
dilapidāveris
3 p.
dilapidāvit
dilapidāverit
dilapidāverat
dilapidāvisset
dilapidāverit
Pl.
1 p.
dilapidāvimus
dilapidāverimus
dilapidāverāmus
dilapidāvissēmus
dilapidāverimus
2 p.
dilapidāvistis
dilapidāveritis
dilapidāverātis
dilapidāvissētis
dilapidāveritis
3 p.
dilapidāvērunt
dilapidāverint
dilapidāverant
dilapidāvissent
dilapidāverint
Infīnitivus perfecti actīvi
dilapidāvisse
Основа супина: dilapidāt-
Participium perfecti passivi
dilapidātus, -a, -um
Participium futuri activi
dilapidātūrus, -a, -um
Supinum I
dilapidātum
Supinum II
dilapidātū
dilapido
Глагол, первое спряжение.
Приставка: di- ; корень: -- .
Семантические свойства [ править ]
разбрасывать (словно камни), т. е. растрачивать, расточать, мотать (triginta minas Ter ; pecuniam publicam C );
побить (как камнями ): grandine dilapidati labores Col плоды трудов, уничтоженные (побитые) градом. ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации ).
Родственные слова [ править ]
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания [ править ]