Морфологические и синтаксические свойства[править]
Основа инфекта: praenominā-
|
Praesens
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
praenominō
|
praenominor
|
praenominem
|
praenominer
|
—
|
—
|
2 p.
|
praenominas
|
praenomināris
|
praenomines
|
praenominēris
|
praenominā
|
praenominare
|
3 p.
|
praenominat
|
praenominātur
|
praenominet
|
praenominētur
|
—
|
—
|
Plur.
|
1 p.
|
praenomināmus
|
praenomināmur
|
praenominēmus
|
praenominēmur
|
—
|
—
|
2 p.
|
praenominātis
|
praenomināmini
|
praenominētis
|
praenominēmini
|
praenomināte
|
praenominamini
|
3 p.
|
praenominant
|
praenominantur
|
praenominent
|
praenominentur
|
—
|
—
|
|
Imperfectum
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
praenominābam
|
praenominābar
|
praenominārem
|
praenominārer
|
2 p.
|
praenominābas
|
praenominabāris
|
praenomināres
|
praenominarēris
|
3 p.
|
praenominābat
|
praenominabātur
|
praenomināret
|
praenominarētur
|
Plur.
|
1 p.
|
praenominabāmus
|
praenominabāmur
|
praenominarēmus
|
praenominarēmur
|
2 p.
|
praenominabātis
|
praenominabamini
|
praenominarētis
|
praenominarēmini
|
3 p.
|
praenominābant
|
praenominabantur
|
praenominarent
|
praenominarentur
|
|
Futūrum I
|
Indicatīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Sing.
|
1 p.
|
praenominābo
|
praenominabor
|
—
|
2 p.
|
praenominābis
|
praenominaberis
|
praenomināto
|
3 p.
|
praenominābit
|
praenominabitur
|
praenomināto
|
Plur.
|
1 p.
|
praenominabimus
|
praenominabimur
|
—
|
2 p.
|
praenominabitis
|
praenominabimini
|
praenominatōte
|
3 p.
|
praenominabuntur
|
praenominanto
|
Infīnitivus praesentis actīvi
|
praenomināre
|
Infīnitivus praesentis passīvi
|
praenomināri
|
Participium praesentis actīvi
|
praenomināns
|
Gerundium
|
praenominandī
|
Gerundivum
|
praenominandus, -a, -um
|
Основа перфекта: praenomināv-
|
Perfectum
|
Plusquamperfectum
|
Futūrum II
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Sg.
|
1 p.
|
praenomināvī
|
praenomināverim
|
praenomināveram
|
praenomināvissem
|
praenomināverō
|
2 p.
|
praenomināvisti
|
praenomināveris
|
praenomināveras
|
praenomināvisses
|
praenomināveris
|
3 p.
|
praenomināvit
|
praenomināverit
|
praenomināverat
|
praenomināvisset
|
praenomināverit
|
Pl.
|
1 p.
|
praenomināvimus
|
praenomināverimus
|
praenomināverāmus
|
praenomināvissēmus
|
praenomināverimus
|
2 p.
|
praenomināvistis
|
praenomināveritis
|
praenomināverātis
|
praenomināvissētis
|
praenomināveritis
|
3 p.
|
praenomināvērunt
|
praenomināverint
|
praenomināverant
|
praenomināvissent
|
praenomināverint
|
Infīnitivus perfecti actīvi
|
praenomināvisse
|
Основа супина: praenomināt-
Participium perfecti passivi
|
praenominātus, -a, -um
|
Participium futuri activi
|
praenominātūrus, -a, -um
|
Supinum I
|
praenominātum
|
Supinum II
|
praenominātū
|
praenomino
Глагол, первое спряжение.
Приставка: prae-; корень: --.
Семантические свойства[править]
- [praenomen] давать личное имя или титул Vr ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации).
Родственные слова[править]
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания[править]