allipigi
Эсперанто[править]
Морфологические и синтаксические свойства[править]
инф. | усл. | повелит. | |
allipígi | allipígus | allipígu | |
прош. | наст. | буд. | |
Глагол | allipígis | allipígas | allipígos |
Прич. | allipigínta | allipigánta | allipigónta |
Прич.страд. | allipigíta | allipigáta | allipigóta |
Субст. прич. | allipigínto | allipigánto | allipigónto |
Субст. прич.страд. | allipigíto | allipigáto | allipigóto |
Деепр. | allipigínte | allipigánte | allipigónte |
Деепр.страд. | allipigíte | allipigáte | allipigóte |
al-li-pí-gi
Переходный глагол. allipigi
Глагол, переходный
Произношение[править]
- МФА: [al.li.ˈpi.gi]