Морфологические и синтаксические свойства[править]
Основа инфекта: obnuntiā-
|
Praesens
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
obnuntiō
|
obnuntior
|
obnuntiem
|
obnuntier
|
—
|
—
|
2 p.
|
obnuntias
|
obnuntiāris
|
obnunties
|
obnuntiēris
|
obnuntiā
|
obnuntiare
|
3 p.
|
obnuntiat
|
obnuntiātur
|
obnuntiet
|
obnuntiētur
|
—
|
—
|
Plur.
|
1 p.
|
obnuntiāmus
|
obnuntiāmur
|
obnuntiēmus
|
obnuntiēmur
|
—
|
—
|
2 p.
|
obnuntiātis
|
obnuntiāmini
|
obnuntiētis
|
obnuntiēmini
|
obnuntiāte
|
obnuntiamini
|
3 p.
|
obnuntiant
|
obnuntiantur
|
obnuntient
|
obnuntientur
|
—
|
—
|
|
Imperfectum
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
obnuntiābam
|
obnuntiābar
|
obnuntiārem
|
obnuntiārer
|
2 p.
|
obnuntiābas
|
obnuntiabāris
|
obnuntiāres
|
obnuntiarēris
|
3 p.
|
obnuntiābat
|
obnuntiabātur
|
obnuntiāret
|
obnuntiarētur
|
Plur.
|
1 p.
|
obnuntiabāmus
|
obnuntiabāmur
|
obnuntiarēmus
|
obnuntiarēmur
|
2 p.
|
obnuntiabātis
|
obnuntiabamini
|
obnuntiarētis
|
obnuntiarēmini
|
3 p.
|
obnuntiābant
|
obnuntiabantur
|
obnuntiarent
|
obnuntiarentur
|
|
Futūrum I
|
Indicatīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Sing.
|
1 p.
|
obnuntiābo
|
obnuntiabor
|
—
|
2 p.
|
obnuntiābis
|
obnuntiaberis
|
obnuntiāto
|
3 p.
|
obnuntiābit
|
obnuntiabitur
|
obnuntiāto
|
Plur.
|
1 p.
|
obnuntiabimus
|
obnuntiabimur
|
—
|
2 p.
|
obnuntiabitis
|
obnuntiabimini
|
obnuntiatōte
|
3 p.
|
obnuntiabuntur
|
obnuntianto
|
Infīnitivus praesentis actīvi
|
obnuntiāre
|
Infīnitivus praesentis passīvi
|
obnuntiāri
|
Participium praesentis actīvi
|
obnuntiāns
|
Gerundium
|
obnuntiandī
|
Gerundivum
|
obnuntiandus, -a, -um
|
Основа перфекта: obnuntiāv-
|
Perfectum
|
Plusquamperfectum
|
Futūrum II
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Sg.
|
1 p.
|
obnuntiāvī
|
obnuntiāverim
|
obnuntiāveram
|
obnuntiāvissem
|
obnuntiāverō
|
2 p.
|
obnuntiāvisti
|
obnuntiāveris
|
obnuntiāveras
|
obnuntiāvisses
|
obnuntiāveris
|
3 p.
|
obnuntiāvit
|
obnuntiāverit
|
obnuntiāverat
|
obnuntiāvisset
|
obnuntiāverit
|
Pl.
|
1 p.
|
obnuntiāvimus
|
obnuntiāverimus
|
obnuntiāverāmus
|
obnuntiāvissēmus
|
obnuntiāverimus
|
2 p.
|
obnuntiāvistis
|
obnuntiāveritis
|
obnuntiāverātis
|
obnuntiāvissētis
|
obnuntiāveritis
|
3 p.
|
obnuntiāvērunt
|
obnuntiāverint
|
obnuntiāverant
|
obnuntiāvissent
|
obnuntiāverint
|
Infīnitivus perfecti actīvi
|
obnuntiāvisse
|
Основа супина: obnuntiāt-
Participium perfecti passivi
|
obnuntiātus, -a, -um
|
Participium futuri activi
|
obnuntiātūrus, -a, -um
|
Supinum I
|
obnuntiātum
|
Supinum II
|
obnuntiātū
|
obnuntio
Глагол, первое спряжение.
Приставка: ob-; корень: --.
Семантические свойства[править]
- (преим. о дурных вестях) докладывать, извещать, сообщать Ter;
- культ. сообщать о дурных предзнаменованиях (alicui C). ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации).
Родственные слова[править]
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания[править]