Морфологические и синтаксические свойства[править]
Основа инфекта: inaudī-
|
Praesens
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
inaudiō
|
inaudior
|
inaudiam
|
inaudiar
|
—
|
—
|
2 p.
|
inaudis
|
inaudīris
|
inaudias
|
inaudiāris
|
inaudī
|
inaudīre
|
3 p.
|
inaudit
|
inaudītur
|
inaudiat
|
inaudiātur
|
—
|
—
|
Plur.
|
1 p.
|
inaudīmus
|
inaudīmur
|
inaudiāmus
|
inaudiāmur
|
—
|
—
|
2 p.
|
inaudītis
|
inaudimini
|
inaudiātis
|
inaudiāmini
|
inaudīte
|
inaudimini
|
3 p.
|
inaudiunt
|
inaudiuntur
|
inaudiant
|
inaudiantur
|
—
|
—
|
|
Imperfectum
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
inaudiēbam
|
inaudiēbar
|
inaudīrem
|
inaudīrer
|
2 p.
|
inaudiēbas
|
inaudiebāris
|
inaudīres
|
inaudirēris
|
3 p.
|
inaudiēbat
|
inaudiebātur
|
inaudīret
|
inaudirētur
|
Plur.
|
1 p.
|
inaudiebāmus
|
inaudiebāmur
|
inaudirēmus
|
inaudirēmur
|
2 p.
|
inaudiebātis
|
inaudiebamini
|
inaudirētis
|
inaudirēmini
|
3 p.
|
inaudiēbant
|
inaudiebantur
|
inaudīrent
|
inaudirentur
|
|
Futūrum I
|
Indicatīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Sing.
|
1 p.
|
inaudiam
|
inaudiar
|
—
|
2 p.
|
inaudies
|
inaudiēris
|
inaudīto
|
3 p.
|
inaudiet
|
inaudiētur
|
inaudīto
|
Plur.
|
1 p.
|
inaudiēmus
|
inaudiēmur
|
—
|
2 p.
|
inaudiētis
|
inaudiemini
|
inauditōte
|
3 p.
|
inaudientur
|
inaudiunto
|
Infīnitivus praesentis actīvi
|
inaudīre
|
Infīnitivus praesentis passīvi
|
inaudīri
|
Participium praesentis actīvi
|
inaudiens
|
Gerundium
|
inaudiendi
|
Gerundivum
|
inaudiendus, -a, -um
|
Основа перфекта: inaudīv-
|
Perfectum
|
Plusquamperfectum
|
Futūrum II
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Sg.
|
1 p.
|
inaudīvī
|
inaudīverim
|
inaudīveram
|
inaudīvissem
|
inaudīverō
|
2 p.
|
inaudīvisti
|
inaudīveris
|
inaudīveras
|
inaudīvisses
|
inaudīveris
|
3 p.
|
inaudīvit
|
inaudīverit
|
inaudīverat
|
inaudīvisset
|
inaudīverit
|
Pl.
|
1 p.
|
inaudīvimus
|
inaudīverimus
|
inaudīverāmus
|
inaudīvissēmus
|
inaudīverimus
|
2 p.
|
inaudīvistis
|
inaudīveritis
|
inaudīverātis
|
inaudīvissētis
|
inaudīveritis
|
3 p.
|
inaudīvērunt
|
inaudīverint
|
inaudīverant
|
inaudīvissent
|
inaudīverint
|
Infīnitivus perfecti actīvi
|
inaudīvisse
|
Основа супина: inaudīt-
Participium perfecti passivi
|
inaudītus, -a, -um
|
Participium futuri activi
|
inaudītūrus, -a, -um
|
Supinum I
|
inaudītum
|
Supinum II
|
inaudītū
|
inaudio
Глагол, четвёртое спряжение.
Приставка: in-; корень: --.
Семантические свойства[править]
- слышать, узнавать (aliquid de aliqua re C) ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации).
Родственные слова[править]
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания[править]