Морфологические и синтаксические свойства[править]
Основа инфекта: evolitā-
|
Praesens
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
evolitō
|
evolitor
|
evolitem
|
evoliter
|
—
|
—
|
2 p.
|
evolitas
|
evolitāris
|
evolites
|
evolitēris
|
evolitā
|
evolitare
|
3 p.
|
evolitat
|
evolitātur
|
evolitet
|
evolitētur
|
—
|
—
|
Plur.
|
1 p.
|
evolitāmus
|
evolitāmur
|
evolitēmus
|
evolitēmur
|
—
|
—
|
2 p.
|
evolitātis
|
evolitāmini
|
evolitētis
|
evolitēmini
|
evolitāte
|
evolitamini
|
3 p.
|
evolitant
|
evolitantur
|
evolitent
|
evolitentur
|
—
|
—
|
|
Imperfectum
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
evolitābam
|
evolitābar
|
evolitārem
|
evolitārer
|
2 p.
|
evolitābas
|
evolitabāris
|
evolitāres
|
evolitarēris
|
3 p.
|
evolitābat
|
evolitabātur
|
evolitāret
|
evolitarētur
|
Plur.
|
1 p.
|
evolitabāmus
|
evolitabāmur
|
evolitarēmus
|
evolitarēmur
|
2 p.
|
evolitabātis
|
evolitabamini
|
evolitarētis
|
evolitarēmini
|
3 p.
|
evolitābant
|
evolitabantur
|
evolitarent
|
evolitarentur
|
|
Futūrum I
|
Indicatīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Sing.
|
1 p.
|
evolitābo
|
evolitabor
|
—
|
2 p.
|
evolitābis
|
evolitaberis
|
evolitāto
|
3 p.
|
evolitābit
|
evolitabitur
|
evolitāto
|
Plur.
|
1 p.
|
evolitabimus
|
evolitabimur
|
—
|
2 p.
|
evolitabitis
|
evolitabimini
|
evolitatōte
|
3 p.
|
evolitabuntur
|
evolitanto
|
Infīnitivus praesentis actīvi
|
evolitāre
|
Infīnitivus praesentis passīvi
|
evolitāri
|
Participium praesentis actīvi
|
evolitāns
|
Gerundium
|
evolitandī
|
Gerundivum
|
evolitandus, -a, -um
|
Основа перфекта: evolitāv-
|
Perfectum
|
Plusquamperfectum
|
Futūrum II
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Sg.
|
1 p.
|
evolitāvī
|
evolitāverim
|
evolitāveram
|
evolitāvissem
|
evolitāverō
|
2 p.
|
evolitāvisti
|
evolitāveris
|
evolitāveras
|
evolitāvisses
|
evolitāveris
|
3 p.
|
evolitāvit
|
evolitāverit
|
evolitāverat
|
evolitāvisset
|
evolitāverit
|
Pl.
|
1 p.
|
evolitāvimus
|
evolitāverimus
|
evolitāverāmus
|
evolitāvissēmus
|
evolitāverimus
|
2 p.
|
evolitāvistis
|
evolitāveritis
|
evolitāverātis
|
evolitāvissētis
|
evolitāveritis
|
3 p.
|
evolitāvērunt
|
evolitāverint
|
evolitāverant
|
evolitāvissent
|
evolitāverint
|
Infīnitivus perfecti actīvi
|
evolitāvisse
|
Основа супина: evolitāt-
Participium perfecti passivi
|
evolitātus, -a, -um
|
Participium futuri activi
|
evolitātūrus, -a, -um
|
Supinum I
|
evolitātum
|
Supinum II
|
evolitātū
|
evolito
Глагол, первое спряжение.
Приставка: e-; корень: --.
Семантические свойства[править]
- [frequ. к evolo] вылетать (aves ad requirendos cibos evolitant Col) ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации).
Родственные слова[править]
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания[править]